kriokla

kriókla scom. (1), krioklà (2) J; S.Dauk 1. kas nuolat verkia, krioklys, verksnys: Tas mūsų vaikas didelis kriókla – krioka ir krioka Lkž. Ar nenustosi tu, kriókla, zaunijęs! Slnt. Tujau ir išsižios, esi baisus kriókla! Plt. Jau, kaip matyt, tas vaikas tikras krioklà, visumet nusižlembęs Vvr. Užkišk tam kriõklai gerklę su pyragu Vvr. Tas vaikas toks kriokla, kad par dienas dantų neuždaro Kltn. 2. kas labai šaukia, rėkia: Pasakoja, kad kitą kartą esą girdėję krióklą Širvės miške Skd.